Kotletai su žalumynais

                                                            Pasiruošiame žalumynus.

                                     Gerai išminkome faršo masę su žalumynais ir prieskoniais.

                                                                       Iškepame kotletus.

Valgome su įvairiomis salotomis.Skanaus!

                                        

Jums reikės:

 *Kiaulienos + jautienos faršo 700g

 *Kiaušiniai 2 vnt.

 *Grietinė  2 valg.š.
 *Įvairūs žalumynai (krapai, petražolės, svogūnų laiškai)
 *Fermentinio sūrio ( tiek riekelių, kiek bus kotletų)
 *Špinatai 400g
 *Prieskoniai mėsai
 *Druskos
 *Vandens virinto (šlakelis)
 *Tarkuota žalia bulvė
 *Česnako skiltelė

  Į faršą sudedame prieskonius, smulkiai pjaustytus svogūnų laiškus, česnaką, krapus, petražoles, įmušame kiaušinius, sutarkuotą žalią bulvę, įpilame virinto vandens šlakelį , 2 v.š. grietinės( bus sultingesni kotletai) įberiame druskos pagal skonį ir gerai išminkome.
  Į karštą virintą ir pasūdytą vandenį sudedame švarius špinatus ir palaukiame kol suminkštės. Išgriebiame, truputį susmulkiname.
  Kotletus kepame keptuvėje su aliejumi kaip įprasta. Iškeptus dar patroškiname puode su šlakeliu mėsos sultinio ar vandens..
  Kotletus dedame į skardą pateptą sviestu, ant jų dedame susmulkintus špinatus ir fermentinio sūrio riekelę, apibarstome smulkintais krapais ir kepame orkaitėje ar kitur tol kol išsilydo sūris.

  P.s Į faršą galima dėti įvairius žalumynus.

Jau tas HELOVINAS....

                                               Po tokių vaizdų ir ruduo pasidaro mielas.

                                                                  Ruošiamės, puošiamės.......

Štai kokiu "mielu" tapo moliūgas-šypsenėlė.

                  Na kai tokie šikšnosparniai skraido po kambarį, tikrai darosi nejauku....

                                                         Rudeninis Helovino dangus.

Skanūs pačios kepti "raganų piršteliai".

                                                          Užaugo toks "su veidu".

                                                  O čia jau kiek leidžia fantazija ir sugebėjimai.

                                               Medžio šakelė su parudavusiais nuo šalnų lapais.

O dabar  į raganos puotą.

                                                     Po kambarį skraido šikšnosparniai.

 Nepamiršome ir palangės....juk daug visokių velniukų, namukų prisikaupė namuose.

    Kai namuose susikaupia įvairiausių suvenyrų, tai juos galima panaudoti tokioms šventėms.

                                      "Raganos piršteliai". Nors ir skanūs buvo, bet valgyti buvo brrr..

   Vaikštau parko takeliu, po kojomis čeža pageltę medžių lapai, kur ne kur ant suoliuko sėdi porelės ir linksmai šnekučiuojasi, mėgaujasi dar vis pasirodančios saulutės spindulėliais. Pakeliu akis aukštyn ir susimąstau apie taip greitai prabėgusią vasarą, apie dar žaliuojančias pievas, žydinčias gėles ir staiga širdį užlieja keistas jausmas, kad visa tai greitai baigsis. Bet kaip sakoma visa kas baigiasi turi  naują pradžią. Norom nenorom pradedi galvoti apie artėjančias rudens šventes. Viena iš jų HELOVINAS. Dar neišmokome švęsti šios šventės, bet kad nebūtų taip niūru rudenį ir nebūtų taip ilgu laukti nuostabiausios metų šventės Kalėdų, tai prisigalvojame įvairiausių  pramogų  HELOVINO šventei. Juk lauke tiek visokių gėrybių: moliūgai, pageltę lapai, kaštonai, medžių šakos be lapų ir t.t. Kiek įmantriausių patiekalų galima pasigaminti šiai šventei, kiek gražių darbelių pasidaryti iš šių gėrybių ir taip praskaidrinti rudeninę nuotaiką.Praėjusiais metais daug ruošėmės su vaikais ir mums visai neblogai pavyko. Keletas vaizdelių iš mūsų šventės:

Virtuvės aromatai

 Labai patinka sukiotis virtuvėje, ir išbandyti įvairių patiekalų receptus. Malonu kai nosį kutena kepamų bandelių, duonos ar verdamos uogienės kvapas,  kai šeimyna   nosį vis  kaišioja virtuvėn laukdama rezultato. O paskui tas pasėdėjimas prie dar garuojančios uogienės užteptos ant storos pyrago "ragaišio" riekės, kvepiančios arbatos puodelis, šviežiai keptos dar traškia plutele duonos riekės su svietu, ar ką tik paruoštos naminės giros su puta skonis.Tai suartina mus visus, kartu valgome, geriame, šnekučiuojamės, aptariame patiekalus  ir t.t.

Patinka tai ką ruošiu, gaminu ar darau dalintis su kitais. Pasidalinsiu daugeliu receptų su jumis, jie yra versti iš rusų kalbos, iš įvairių interneto puslapių ir mano pačios sukurti ar mamos perduoti man.

                                                            Duona pagal švogerį... 
 Jums reikės:


* 1 sauja kmynų
* 1 saujelė druskos
* 2 šaukštai cukraus
* 5 saujos miltų (ruginių, kvietinių)
Galima dėti įvairių priedų: saulėgrąžų, sėmenų, džiovintų vaisių ir t.t kiekvienam pagal skonį.

Viską sudedame į puodą ir sumaišome. 
Pilame 1,5l karšto virinto vandens ir dar kartą gerai išmaišome. 
Kai masė atvės sudėti raugą.
Laikome 1 parą.
Dedame 1 stiklinę cukraus.
Išmaišome ir atimame 250gr raugo kitam kartui. 
Dedame miltų apie 1,5 kg. 
Išmaišome mediniu šaukštu. 
Laikome apie 10val.
Kepti pradedame šaltoje,vėliau 200 laipsn.karščio orkaitėje apie 2 val.
Pastatome indą su vandeniu, kad palaikytų drėgmę. Iškepus uždengiame duonelę drėgnu skuduru, kad ataušdama duonos pluta labai nesukietėtų. Skanaus!

v

Saulutės paliesti...

Mano pirmosios avietės...

Jau nužydėjo dekoratyvinis česnakas...

Štai kiek uogų užderėjo....

Gražuolė gailardija .....

Pirmosios vyšnios dar ant visai mažutės vyšnaitės...

Šakos tiesiog aplipusios slyvomis...

Rudeninė obelis jau duoda derlių iškentėjusi daugybę kartų persodinimo.

Vargšės braškės šįmet jų buvo labai mažai, šaltas oras tiesiog sunaikino jas....

Cukinija iš proto eina, vaisių pilna, pati didžiulė nėra net kojos kur padėti....

Pilnavidurė saulėgrąža.

Vijoklinė rožė atrodė,kad nušalo, bet  po apgenėjimo atsidėkojo daugybe žiedų...

Gražuolis "šabalbonas" vis lipa ir lipa ant sienos...

 Vasara jau baigia įpusėti dovanodama mums  skaisčią saulutę, šiltą lietutį bei daugybę nuostabių žiedų ir malonių kvapų. Nieko pasaulyje negali būti malonesnio už ankstyvą vasaros rytą, kai visi dar miega, o aplinkui girdisi  paukštelių čiulbėjimas, nuo kalno tekančio vandens sruvenimas, su rytinės kavos puodeliu išeiti į kiemą, vaikščioti sodo takeliu ir džiaugtis vasarėlės dovanomis. Štai jau  prisirpo vyšnios, juodieji serbentai nuleido šakeles ant žemės. Uogų tiek daug, kad šakos nebepajėgia išlaikyti. Po trešnėmis buvau pasodinusi vieną avietės krūmelį, tai šiandien radau pirmąją didžiulę prinokusią uogą. Argi tai nenuostabu?

Mane supa gamta...

 Dekoratyvusis lubinas man primena Lietuvos laukus vasarą...

Dekoratyvusis česnakas visada puošia gėlyną...

Na ir žieminis svogūnas puošia daržą...

Šią mielą pakalnučių puokštelę pirkau iš mažo berniuko, kuris prekiavo turguje.

Mano mylimiausias kaštonas.

Senutė alyva vis dar puošia mūsų aplinką....

                                                                   Rododendras

                                                           Ištvermingosios saulutės....

Kaštonas-mano medis pagal horoskopą, šiemet labai mažai žiedų sukrovė...

        Garbanotasis lazdynas, ir mano gražuolis spalvotais lapais ištvėrė dar vieną persodinimą .

 Gražuolės našlaitės, jos ilgai džiugina savo nuostabiais žiedais, vienintelės pavasarį nebijančios šalčio.

                                           Melsvė, visada papuošia aplinką savo gražiais lapais.

                                                             Alyvos šakelė.

                                       Argi nemiela paprasta gėlytė išaugusi pievutėje po kaštonais...

   Myliu gamtą, kiekvieną augalėlį, medelį, skruzdėlytę bėgančią takeliu su šapeliu, vabalėlį ropojantį gėlės žiedu. Visa tai taip gražu, visa gamta atrodo alsuoja gyvybe. Štai ir paukštelis nutūpė ant mano lesyklėlės, kurią palikau visai vasarai, ant akmenėlio dar vienas čirškauja, kurmis-tas begėdis kurmis ir vėl man veją sugadino, bet juk ir jis juda, kruta kaip ir tie vabalėliai. Nieko tokio, susitvarkysiu.Širdį užlieja nuostabus jausmas, visa tai taip nuostabu, nepakartojama, atrodo sėdėčiau, žiūrėčiau ir klausyčiau amžinybę.Deja, laiko mažoka, todėl mėgaujuosi šiomis akimirkomis šiais gamtos stebuklais kiekvieną laisvą minutę ar valandėlę.