Ankstyvą praėjusios vasaros rytą, sėdžiu kieme ant suolelio su kvapnios kavos puodeliu, klausausi rytinio paukščių čiulbėjimo, mėgaujuosi pirmaisiais saulutės spinduliais ir dar žibančia rasa ant žolės ir staiga išgirstu labai tylų, graudų balselį anapus gyvatvorės. Prieinu arčiau ,ogi žiūriu labai mielas kačiukas tupi ir kniaukia. Priglaudėme tą mielą klajūną savam kieme, davėme Ramzio vardą. Na ir keletą nuotraukų padarėme, kurioms jis mielai pozavo. Beje jau kitą dieną kieme jo neberadome. Štai tas klajūnas Ramzis:
