Gandrai gandrai parskrido......

Sakoma, kad gandrai pavasario šaukliai. Na o, kad pavasaris dar greičiau ateitų vieną iš jų  "įamžinau" ant lino. Girdėjau, kad jie jau parskrido, bet aš jų dar nemačiau.

Lininis skirtukas

Mano pirmas darbelis ant lino. Skirtas konkrečiam asmeniui.

Žalia, žalia....

Velykos-tai pavasaris. O pavasaris mums dovanoja daug žalumos. Todėl papuoškime namus žalia spalva. Nusimegzkime žalių servetėlių, juk baltos jau pabodo. Papuoškime kiaušinius žaliai, nusipirkime žalių žvakių , servetėlių su pavasarinių augalų motyvais, ir sutikime Velykas kartu su atbundančia gamta.

                                      

Dariau viena, gavosi kita....

Susiruošiau siuvinėti velykinį samplerį, o išsiuvinėjau tik šią juostelę ant krepšelio. Nelabai patiko man šis siuvinėjimo audinys, kažkoks kietas, todėl išsiuvinėjus visą eilę kiaušinių su kaspinais viskas pabodo ir nusprendžiau toliau nebevargti. Kadangi krepšeliui dekoracijos neturėjau, tai ši juostelė ant jo labai tiko. Prie dekoracijos galų prisiuvau spalvotą šilkinę juostelę, apjuosiau krepšelį  ir surišau.

Pridėti antraštę

Ar žinote kad:

_ Velykų dieną negalima ilgai miegoti, nes skaudės galvą.
_ Galvą šukuok tik Velykų išvakarėse, nes kitaip ją skaudės.
_ Nedera pirmąją Velykų dieną į svečius vaikštinėti, o tam, kas ateina, reikia duoti kailinius blusinėti.
_ Per Velykas negalima žemės judinti, ardyti, nes kitaip vasarą ledai derlių sunaikins.
_ Jei Velykų rytą dar prieš saulei tekant šaltu vandeniu iš šaltinio nusiprausi, jokie skauduliai neaugs.
_ Velykų rytą nuluptų kiaušinių lukštus sudeginsi pečiuje - naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis.
_ Kad namuose visus metus būtų skalsu, pirmąjį nuluptą kiaušinį supjaustyk į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, ir jį padalink.

Skirtukas mylimai dukrai

Pridėti antraštę

Trupiniuotis

Šį trupiniuočio receptą gavau labai seniai  svečiuodamasi pas gerą draugę. Tada ji mane pavaišino šiuo pyragu sakydama:- Jis neišvaizdus, bet skanus. Išbandėme šeimoje ir dabar jį kepame per visas šventes.

Trupiniams:
200 g margarino ar kitų riebalų
3 kiaušiniai
200 g grietinės,

500 g miltų

0,5 šaukštelio  sodos ( nugesinti actu ar citrinos rūgštimi)

Sulipdančiam kremui: 
1 indelis kondensuoto pieno (saldinto)

Gaminimas:

Iš trupiniams skirtų produktų išminkome tešlą ir 3-5 val. ją, suvyniotą į maistinę plėvelę laikome šaldytuve.
Atšaldytą tešlą sutarkuojame stambia trintuve ir kepame skardoje 150-180 C temperatūros orkaitėje kol lengvai paruduos. Iškepus  trupinius dar lengvai palaužome rankomis ar mentele, kad neliktų didelių gabalų. Trupinius, suberiame į puodą. Kondensuotą pieną (su neatidarytu indeliu) verdame puode su vandeniu apie 2 val. Atvėsusį jį sudedame į trupinius ir gerai išmaišome. Masę sudedame į kepimo indą (aš dedu į torto formą) suspaudžiame šaukštu, gerai išlyginame paviršių ir laikome per naktį. Trupinių pyragą išimame iš formos ir pjaustome kvadratėliais.

P.S    Kartais įdedu trupintų riešutų, bet skanu ir be priedų.

Skanaus!

Kryželiu siuvinėtas skirtukas

 Darant įvairius darbelius lieka siūlų galiukų, medžiagos atraižų, tad kodėl iš jų nepadarius kokio mielo darbelio. Knygos skirtukas, atrodo mažas niekutis, bet jis labai reikalingas skaitant knygą, ir manau, kad rankų darbo jis daug mielesnis ir įdomesnis, nei pirktas.Išsiuvinėjau  štai tokį skirtuką su pelėdžiukais.

Pridėti antraštę

Šis tas Velykoms....

Kai kvepia mėnesiena
pavasario žolėj,
širdis stuksena
lyg genys kamieną
jausmų paletėj
didelėj...
Svajonės gimsta ir
numiršta...
neišsipildžiusios nakty.
Sapne gali regėt
jaunystę,
pradingusią gyvenimo kely.
Kai kvepia po langais
skaistuolė mėnesiena,
neramių troškimų
sūkury,
širdis tegeidžia vieno,-
pavasari, gyveniman sugrįžk...
(autorius nežinomas)

Mielo klajūno istorija

Ankstyvą praėjusios vasaros rytą, sėdžiu kieme ant suolelio su kvapnios kavos puodeliu, klausausi rytinio paukščių čiulbėjimo, mėgaujuosi pirmaisiais saulutės spinduliais ir dar žibančia rasa ant žolės ir staiga išgirstu labai tylų, graudų balselį anapus gyvatvorės. Prieinu arčiau ,ogi žiūriu labai mielas kačiukas tupi ir kniaukia.  Priglaudėme tą mielą klajūną savam kieme, davėme Ramzio vardą. Na ir keletą nuotraukų padarėme, kurioms jis mielai pozavo. Beje jau kitą dieną kieme jo neberadome. Štai tas klajūnas Ramzis: